Puntius denisonii

Sinonimai: Barbus denisonii, Crossocheilus denisonii, Labeo denisonii, Epalzeorhynchos denisonii.
Komerciniai pavadinimai: Raudonjuostis barbusas, Barbusas „Raudonoji kometa“, „Raudonjuostė torpeda“.
Gyvenamoji vieta: Indijos subtropikų kalnų upės.
Nepaisant to, kad ši rūšis mokslininkų buvo aprašyta dar 1865 metais, tačiau akvariumistikos literatūroje Puntius denisonii pirmą kartą paminėtas tik 1997 metais, po to, kai keletas šių žuvų egzempliorių buvo eksponuojami Singapūro tarptautinėje parodoje „Aquarama“. Puntius denisonii buvo eksponuojami rekomenduojant žinomam tyrinėtojui Heiko Bleher. Jis „atrado“ šią žuvelę pagal negausius mokslinius aprašymus ir rekomendavo kaip labai perspektyvią akvariumistikai. Naujasis barbusas iš karto tapo sensacija ir iki šiol jo populiarumas tik auga.
Puntius denisonii nedažnai sutinkami mėgėjų akvariumuose, nes daugumoje tai žuvys, sugautos laukinėje gamtoje. Be to, jos yra gana brangios. Kaina Europoje svyruoja nuo 15 iki 30 eurų, o kartais ji gali siekti 150 – 200 eurų už labai stambias žuvis. Kai kurios Pietryčių Azijos žuvivaisos įmonės jau vykdo šios rūšies komercinį naršinimą ir auginimą, bet paklausa ir kaina už Puntius denisonii dar pakankamai aukšta. Į dekoratyvinės žuvivaisos firmų akiratį ši rūšis pateko tik pačioje XX amžiaus pabaigoje.
Puntius denisonii labai įspūdingai atrodanti žuvis, galinti tapti bet kurio akvariumo puošmena. Geros suaugusios žuvys turi žalsvai deimantinę blizgančią nugarą, išilgai nuo burnos iki kūno vidurio tęsiasi sodrios raudonos spalvos juostos. Toks pat ir beveik visas raudonas yra nugaros pelekas, o ant uodegos labai kontrastingi juodos ir geltonos spalvos taškai. Dėka savo puikios spalvos ir įdomaus elgesio ši žuvis greitai įgijo didelį populiarumą tarp akvariumistų. Gal todėl, kad vienas iš sinonimų yra Crossocheilus, buvo manoma, kad Puntius denisonii galėtų ėsti taip nemėgstamus, akvariumuose augančius dumblius. Tačiau praktiškai tai nepasitvirtino. Pasak daugelio ichtiologų, ši rūšis labai skiriasi nuo kitų Puntius genties rūšių. Taigi, galbūt galima tikėtis, kad po išsamesnių šios rūšies tyrimų, bus dar tikslinama sistematinė padėtis, bei gyvenamoji vieta. Ir šiandien jau žinomos dvi šios žuvies formos, arba ekologinės rasės, kurios skiriasi dydžiu ir nedideliais spalvos niuansais. Viena iš didesnių populiacijų gyvena Chalakudy upėje, Indijos Kerala valstijoje. Šioje vietoje sugaunamos žuvys buvo aprašytos kaip nauja – Puntius chalakudiensis rūšis, tačiau ne visi ichtiologai su tuo sutinka.
Akvariume šios judrios, būrinės žuvys kartu gerai sugyvena su kitomis taikiomis rūšimis ir yra nepavojingos kitiems akvariumo gyventojams. Formuojant akvariumą reikėtų atsižvelgti į Puntius denisonii dinamiką ir manevringumą, bei palikti daugiau laisvos erdvės plaukiojimui. Tikriausiai vienas iš geresnių pasirinkimų – ilgas akvariumas su gyvas augalais, stipria srove, ir didelis denisonių pulkas. Labai įspūdingai atrodo, naudojant akvariumo apšvietimui raudono spektro lempas.
Aplamai, šios žuvys nesukuria akvariumistui jokių problemų, ir ypatingo sudėtingumo jų laikyme nėra. Gamtoje jos gyvena kalnų upėse, kur vandens temperatūra 15 - 25 ° C, o pH yra 6,8 - 7,8. Bendras vandens kietumas (dGH) akvariume gali būti nuo 5 iki 25 °. Toks platus gyvenimo sąlygų spektras, leidžia Puntius denisonii prisitaikyti beveik prie bet kokios akvariumo aplinkos. Juos taip pat galima laikyti uždaruose dekoratyviniuose tvenkiniuose ir baseinuose.
Akvariume reikalinga efektyvi filtracija. Denisoniai mėgsta švarų, deguonies prisotintą, bet ne šviežią vandenį, be mechaninių priemaišų ir be didelės ištirpusios organikos koncentracijos. Srovė akvariume veikia labai teigiamai, nes Puntius denisonii laikas nuo laiko mėgsta paplaukioti toje srovėje.
Žuvis ne iš smulkiųjų. Užauga iki 12 – 16 cm. Todėl geriau iš karto leisti į didelį akvariumą, tada ir auga greičiau ir būna didesni. Akvariumo dydis grupelei iš 4 – 6 žuvų turėtų būti apie 150 – 200 litrų. Akvariumas jiems tiktų ne tik tiesiog didelis, bet geriau, jei tai įmanoma – ilgas.
Puntius denisonii yra visaėdžiai ir be jokių problemų ėda bet kokios rūšies natūralius bei dirbtinius pašarus. Labai mėgsta plūdenas (Lemna), tačiau kitų augalų praktiškai neliečia. Pradžioje po įsigijimo pageidautina kurį laiką maitinti žuvis firminiais dribsniais su padidintu astaksantino ir karotino kiekiu, tam, kad atsistatytų normalios jų spalvos, dingusios dėl transportavimo streso. Taip pat ir vėliau spalvos sustiprinimui pageidautina šerti maistu, paryškinančiu spalvas. Tam tikslui taip pat tinka raudonos apiplikytos salotos, šviežios apiplikytos dilgėlės, sausos susmulkintos, arba šaldytos dilgėlės.
Šių žuvų natūralus nerštas (jeigu nenaudojamos nerštą stimuliuojančios injekcijos) yra labai sudėtingas procesas. Sudėtingas – turima omeny visų reikalingų sąlygų užtikrinimas. Viena iš problemų yra ta, kad Puntius denisonii labai ilgai pratinasi prie naujos vietos.

Neršto stimuliacijai reikalingi sekantys veiksniai:
  1. Pirmiausia žuvys turi būti subrendusios lytiškai ir pasiruošę nerštui (vyresnės nei 1,5 metų).
  2. Savaitę žuvis šerti dosniai ir kaloringu maistu.
  3. Temperatūrą sumažinti 3 – 4 laipsniais žemiau įprastinės.
  4. Po savaitės pakeisti iki 50% vandens, kuris turėtų būti minkštesnis, nei esantis akvariume.
  5. Dienos bėgyje palengva sukelti temperatūrą 2 – 3 laipsniais aukščiau įprastinės.
  6. Akvariume turi būti pakankamai stipri srovė.

Atlikus ryte tokį vandens pakeitimą, nuo vakaro iki kito ryto akvariume juntamas nemenkas sujudimas. Nerštas vyksta srovėje. Keli patinai žiedu aplimpa vieną patelę ir sukasi aplink ją spirale, o tuo metu patelė laksto nuo vieno akvariumo galo į kitą.